Silė – jauna juodaodė keturiolikmetė. Jai 14. Ji nėščia. Nuo savo tėvo. Filme pasakojama tolesnio Silės gyvenimo istorija. Šis filmas pelnė Auksinio gaublio apdovanojimą ir buvo nominuotas net 11 Oskaro statulėlių.

Juosta „Purpurinė pieva nukelia į XX a. pradžią, kai pietinėse JAV valstijose vis dar buvo itin gajos rasistinės pažiūros. Tačiau vis tik ne rasizmas tampa pagrindine filmo problematika (nors prisiliečiama ir prie šios temos) – iš esmės tai galėjo būti pasakojimas ir apie baltaodę moterį. Pagrindinei veikėjai tenka susidurti su visa puokšte itin skausmingų išgyvenimų, kurie, nori nenori, didžia dalimi nulemti socialinės aplinkos, iš kurios ji yra kilusi ir kuri ją supa visą gyvenimą – paauglės nėštumas, incestas, pedofilija, seksizmas, rasizmas, skurdas, menkas išsilavinimas, smurtas… Iš esmės pagrindinis personažas yra vieno labiausiai įvairiais aspektais pažeidžiamo ir diskriminuojamo individo pavyzdžių. Tai, ko gero, geriausiai atspindi filme nuskambanti frazė: „Kur tu eisi? Esi negraži vargšė juodaodė moteris“.