Kalno papėdėje saugiai įsikūrusioje zebrų kaimenėje, linksmai ir nerūpestingai leidžiančioje savo dienas, gimsta išskirtinis mažylis. Kumba toks pats šoklus, vikrus bei greitas kaip ir kiti zebriukai, bet savo išvaizda skiriasi nuo visų: jo galva ir kaklas dryžuoti, tačiau kūnas vienspalvis. Prietaringi zebrai labai greitai susieja keisto zebriuko gimimą su blogą lemiančiu ženklu. Prasidėjus kankinančiai sausrai pašaipas keičia kaltinimai, kol galų gale Kumba pasitraukia iš savo būrio. Trokšdamas būti toks, kaip visi, jis ryžtasi susigrąžinti savo dryželius. Pasak legendos, pirmieji zebrai savo dryžius gavo tuomet, kai išsimaudė paslaptingose versmėse Karų dykumos glūdumoje. Gavęs iš vabzdžio maldininko žemėlapį, turintį jį nuvesti prie stebuklingos vandens daubos, atstumtasis zebriukas leidžiasi į pavojingą kelionę. Po kupinos išbandymų kelionės Kumba galų gale supranta, kad būti tokiu pat kaip ir visi nėra pats reikšmingiausias dalykas pasaulyje. Daug svarbiau išlikti savimi ir mokėti tuo džiaugtis, o išoriniai trūkumai tik padaro mus išskirtiniais ir netrukdo nei draugystei, nei džiaugsmui.