Jausminga kino istorija, sukurta remiantis tikrais faktais. Jauna šeima Margita ir Pėteris penktojo dešimtmečio pabaigoje priversti bėgti iš komunistinės Vengrijos į Ameriką. Drauge iškeliauja ir penkerių metų duktė Marija, tačiau kitą dukterį – mažylę Siuzaną – tėvai palieka Vengrijos provincijoje. Ją globoti sutinka Terė ir Jenas – bevaikė fermerių šeima. Čia mergaitė ir auga, nieko nežinodama apie savo tikruosius tėvus ir seserį. Tuo metu Amerikoje pabėgėliai turi pradėti gyvenimą iš naujo. Tačiau pagrindinis Margitos rūpestis – kaip susigrąžinti dukterį. Padedama Raudonojo kryžiaus organizacijos, moteris pagaliau gauna leidimą, ir jos mergaitė atvyksta į JAV. Šeima susivienija, bet susitikimo džiaugsmą nustelbia skaudžios problemos – mažoji Siuzana trokšta grįžti į Vengriją, pas žmones, kuriuos ji laiko savo tikraisiais tėvais. Mergaitė kasdien kraunasi savo daiktelius į seną nutriušusį lagaminą, su kuriuo atvyko iš namų, ir nepraranda vilties vėl ten sugrįžti. Ji nuoširdžai tiki, kad viešnagė Amerikoje ir gyvenimas „svetimoje“ šeimoje kada nors baigsis. Ji vadina mamą „ponia“ ir niekaip negali pamiršti Terės su Jenu… Margita sielvartauja dėl tokio dukters elgesio, o Pėteris supranta, kad „išgydyti“ Siuzaną gali tik kelionė į Vengriją…

Filmas pelnė net keletą prestižinių apdovanojimų : Holivudo filmų festivalyje – „Hollywood Discovery Award“, „Young Artist Award“, Nantucketo Filmų festivalyje – „Audience Award“.